Episodes

  • Karščiausios mokslo tendencijos: dirbtinis intelektas, ilgaamžiškumas ir mikrobiota

    Karščiausios mokslo tendencijos: dirbtinis intelektas, ilgaamžiškumas ir mikrobiota
    Jun 12 2024
    Paskutinėje sezono laidoje – pastarojo meto karščiausių mokslo tendencijų apžvalga. Kas naujausio įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką tam turi žarnyno mikrobiota? Kas dar jaudina mokslininkus ir ko galime tikėtis artimiausiu metu? Apžvalgą papildo laidose kalbėjusių ekspertų įžvalgos.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    31 mins
  • Kaip biobankai padės tirti rečiausias ligas?

    Kaip biobankai padės tirti rečiausias ligas?
    Jun 5 2024
    Pasaulio biobankuose kaupiama biologinė medžiaga ir kita moksliniams tyrimams reikalinga sveikatos informacija: nuo antibiotikams atsparių bakterijų ir virusų iki mėginių, susijusių su cukriniu diabetu ar vėžiu. Vystantis technologijoms, tokie biologinių išteklių centrai atveria plačias galimybes moksliniams tyrimams. Kaip biobankų veikla atrodo šiandien Lietuvoje? Kuo galime prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo ir tarptautinių tyrimų? Ar tebevyrauja baimės dėl biobankuose surinktų duomenų saugumo ir kiek jos pagrįstos? Apie tai ir daugiau – su Santaros klinikų Biobanko vedėju Daniel Naumovu ir Inovatyvios medicinos centro Regeneracinės medicinos skyriaus vadove, vyriausiaja mokslo darbuotoja dr. Eiva Bernotiene.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    31 mins
  • Ką siūlo naujieji „OpenAI“, „Google“ ir „Meta“ dirbtinio intelekto įrankiai?

    Ką siūlo naujieji „OpenAI“, „Google“ ir „Meta“ dirbtinio intelekto įrankiai?
    May 29 2024
    Pastarąjį mėnesį didžiosios technologijų įmonės pristatė intriguojančias dirbtinio intelekto naujoves: „OpenAI“ paskelbė patobulintą kalbos roboto „ChatGPT“ versiją „GPT-4o“, kuris išsiskiria savo greičiu ir gebėjimu balsu reaguoti į vartotojo užklausas, vaizdu realiu laiku vertinti žmogaus emocijas, humorą, kūno kalbą.

    Beveik tuo pačiu metu technologijų milžinė „Google“ kasmetiniame renginyje pristatė dirbtiniu intelektu patobulintą paieškos sistemą – nors „Gemini“ modelis kol kas prieinamas tik JAV, jau kyla klausimų, kaip ši naujovė pakeis mūsų naršymo įpročius.

    Ambicingų planų turi ir „Facebook“ bei „Instagram“ valdanti „Meta“ – naujasis asistentas „Meta AI“ neva turėtų palengvinti bendravimą socialiniuose tinkluose ir jį pakeisti; visgi, jau kyla klausimų, kodėl šio įrankio greičiausiai negalėsime išjungti ir kodėl kiekvieno iš mūsų duomenys gali būti pasitelkti jam apmokyti?

    Naujovių ypatumus ir keliamus klausimus laidoje apžvelgiame su dirbtinio intelekto eksperte saugumo ir etikos klausimais, DI projekto vadove Erasmus universitete Roterdame Goda Mockute ir įmonės „IsLucid“ vadovu Vyteniu Pakėnu.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    34 mins
  • Ksenotransplantacija: ar kiaulės širdis gali išgelbėti žmogaus gyvybę?

    Ksenotransplantacija: ar kiaulės širdis gali išgelbėti žmogaus gyvybę?
    May 22 2024
    Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o pastaraisiais metais įvyko ir pirmosios istorinės operacijos su savanoriais – sunkiai sergantiems pacientams persodinti genetiškai modifikuoti kiaulės organai, širdis ir inkstas. Manoma, kad ateityje ksenotransplantacija padėtų išspręsti aktualią problemą – donorų organų trūkumą, tačiau ar pavyks peržengti visuomenės skeptiškumo, etinių ir finansinių klausimų barjerus? Šiuos klausimus laidoje aptarėme su Nacionalinio transplantacijos biuro vadove Audrone Būziuviene. Jos manymu, Lietuvoje kol kas apie ksenotransplantaciją kalbėti gerokai per anksti, tačiau realu, kad ateityje galėtume naudoti 3D spausdintus organus, sukurtus iš paciento kamieninių ląstelių.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    24 mins
  • Ilgaamžiškumas: kaip mokslas aiškina senėjimą ir kodėl nereikia laukti magiškos piliulės, kad gyventume kokybiškiau

    Ilgaamžiškumas: kaip mokslas aiškina senėjimą ir kodėl nereikia laukti magiškos piliulės, kad gyventume kokybiškiau
    May 15 2024
    Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė. Vienas iš ilgaamžiškumo (angl. longevity) raktų slypi genuose, tačiau itin svarbūs ir negenetiniai veiksniai, ypač sveikas gyvenimo būdas. „Mokslas nesukurs magiškos piliulės. Karčiausia piliulė, kurią turime nuryti – kad žmogaus pasirinkimai nulemia jo sveikatą“, - priduria šeimos gydytoja Agnė Misiūtė.

    Apie ilgaamžiškumo judėjimą ir jį supantį ne tik teigiamą, bet ir skeptišką požiūrį, bei visiems žinomus dalykus, kurių galime imtis jau dabar, kad prailgintume gyvenimo trukmę – laidoje.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    33 mins
  • Didžiausia laboratorija CERN: nuo klausimų, iš ko sudaryta visata, iki pasaulinio tinklo „www“ atsiradimo

    Didžiausia laboratorija CERN: nuo klausimų, iš ko sudaryta visata, iki pasaulinio tinklo „www“ atsiradimo
    May 8 2024
    Nuo vaikystės fizika besidomėjęs Mindaugas Šarpis, atrodo, gali atsakyti į bet kokį klausimą apie prieš 70 metų įkurtą didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją CERN. Dar ne taip seniai pats dirbęs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esančiame centre, nuo šių metų mokslininkas veiklą tęsia Lietuvoje – jo teigimu, dabar geriausias metas lietuviams prisidėti prie svarbių tyrimų, kuriuos atlieka visas pasaulis. Visgi, Mindaugas Šarpis priduria, kad neverta tikėtis, jog CERN veikla atneš greitą ir apčiuopiamą „kasdienę“ grąžą. Tačiau ją galime pajausti įvairiose gyvenimo srityse: nuo medicinos iki pasaulinio tinklo „World Wide Web (www)“ atsiradimo. Su fiziku kalbamės apie CERN prasmę, naudą ir iššūkius.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    31 mins
  • Gyvūnų elgesį tirianti mokslininkė: augintiniai dažnai mus supranta geriau nei mes patys

    Gyvūnų elgesį tirianti mokslininkė: augintiniai dažnai mus supranta geriau nei mes patys
    May 1 2024
    Po truputį mokslas padeda mums suvokti, kaip jaučiasi ir mūsų kalbą supranta augintiniai. Naujas Budapešto Lorando Etvešo universiteto tyrimas parodė, kad šunys žino, jog tam tikri žodžiai reiškia tam tikrus objektus. Tyrimo autorė mokslininkė Marianna Boros laidoje pasakoja, kaip pavyko atlikti šį tyrimą, pasitelkiant smegenų bangų stebėjimo būdą. Antroje laidos dalyje su LSMU mokslininke, kaniterapeute Ugne Nedzinskaite plačiau aptariame bendravimą su gyvūnais – jos teigimu, augintiniai dažnai mus supranta geriau nei mes patys. Be to, įprastai jie deda daug pastangų, kad mus suprastų, o žmonėms tinkamo bendravimo su gyvūnais dar reikia mokytis. Visgi, ji pabrėžia, kad jei gebame tinkamai rūpintis augintiniais, į svarbiausią klausimą atsakymas aiškus – jie mus iš tiesų myli.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    26 mins
  • Geologas Jonas Šečkus apie ugnikalnių aktyvumą: gyvename labai ramiame laikotarpyje

    Geologas Jonas Šečkus apie ugnikalnių aktyvumą: gyvename labai ramiame laikotarpyje
    Apr 25 2024
    Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ugnikalnių išsiveržimus, stebime gamtos spektaklį Islandijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Tačiau geologas Audrius Čečys ramina – nėra duomenų, kad vulkaninis aktyvumas pasaulyje didėtų. Dar vienas laidos pašnekovas geologas Jonas Šečkus priduria, kad, lyginant su geologine praeitimi, žmonija apskritai gyvena labai ramiame laikotarpyje. Technologijų pagalba tyrėjai jau geba gana anksti nustatyti, kad ugnikalnis išsiverš. Vis dėlto, šiandien dar sudėtinga prognozuoti, kada ir kiek tiksliai truks bei kokio galingumo gali būti išsiveržimas. Laidoje – apie ugnikalnių aktyvumą, kaip vyksta tyrimai ir kokios technologijos praverčia šiame darbe. O taip pat apie Lietuvoje kadaise vykusį vulkanizmą ir tai, kad kiekvienas esame… magmos dalys.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    28 mins